Metavisata – tai aukštesnio lygmens (meta-) naratryvas, apibūdinantis ar analizuojantis pagrindinę siužeto struktūrą, tematiką ar pasakojimo principus. Tai „pasakojimas apie pasakojimą“, kur dėmesys sutelktas ne į konkrečius įvykius, o į tai, kaip ir kodėl istorija yra konstruojama.
Pavyzdžiai:
1. Literatūroje – romanas, kuriame veikėjai diskutuoja apie tai, kaip jų istorija turėtų būti parašyta (pvz., „Don Kichotas“, „Jeigu sutvytų naktį keliautojas“).
2. Kine – filmas, rodantis, kaip kuriamas kitas filmas, ar veikėjams suvokiant, kad jie yra fikcijos dalis (pvz., „Purvinas šnipas“, „Pjūklo žaidimas“).
3. Žaidimuose – žaidimas, kuris savo struktūrą ar taisykles paverčia dalimi siužeto (pvz., „The Stanley Parable“, „Undertale“).
4. Teatre – pjesė, kurioje aktoriai diskutuoja apie savo vaidmenis ar scenarijų (pvz., „Šešios veikėjų ieško autoriaus“).
Trumpai: metavisata atskleidžia pasakojimo mechanizmus, linkdama į savimonę, ironiją ar kritinį apmąstymą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.