mašinkvapis
Mašinkvapis – tai kalbos kūrinys (dažniausiai eilėraštis ar proza), kurį iš dalies ar visiškai sugeneravo dirbtinis intelektas (pvz., kalbos modeliai), bet pateikiamas kaip žmogaus kūryba. Terminas kilęs iš žodžių „mašina“ ir „kvapas“ – tai reiškia, kad tekste atsiranda „mašininio kvapo“, t. y. pastebimos dirbtinumo, schetiškumo, emocinio atotrūkio ar kalbinių šablonų požymių.
Pagrindiniai požymiai:
- Per daug tobula, bet be asmeninės intonacijos.
- Per daug bendrų frazių, be originalių metaforų.
- Logiška, bet be kūrybiškų nutrūkimų ar žmogiškų nenuoseklumų.
- Kartais – netikėtos kalbinės klaidos, būdingos DĮ (pvz., netikėtas žodžių derinys).
Pavyzdys mašinkvapio eilėraštyje:
„Saulė šviečia dangaus aukštumoj,
Vėjas glosto žalią pievą.
Laimė yra kaip šviesus kelias,
Kurį kiekvienas gali įveikti.“
(Per daug bendrų vaizdų, be konkretumo, jausmo gylio.)
Pavyzdys prozoje:
„Darbas yra svarbi gyvenimo dalis. Jis suteikia prasmę ir leidžia pasiekti tikslus. Sėkmė ateina nuosekliai, kai stengiamės kasdien.“
(Generalinės tiesos, be asmeninės patirties ar gyvų detalių.)
Terminas dažnai vartojamas diskusijose apie DĮ kūrybą, autentiškumą ir meninės raiškos ribas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.