Kvėštelėjimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis lengvą, trumpą kvėpavimą ar pakvėpavimą, dažnai pervokiant ar išsekus.
Naudojamas norint pabrėžti, kad kvėpavimas yra negilus, trumpas ar įtemptas.
Pavyzdžiai:
1. Iš baimės – "Išgirdęs triukšmą tamsioje, jis sustojo ir iš kvėštelėjimo neišleido."
2. Po fizinio krūvio – "Įkopęs į šeštą aukštą, jis stovėjo su pertraukiamu kvėštelėjimu."
3. Poezijoje / metaforiškai – "Naktį miškas atsikvėpė vienu ramiu kvėštelėjimu."
Sinonimai: pakvėpimas, kvėpavimas, alsavimas (bet specifiškiau – trumpas/pakitusias).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.