Kumečiai – tai lietuviškas terminas, apibūdinantis mažus, nepatogius, dažniausiai medinius namelius, trobesius ar pastoges. Jis dažnai vartojamas neigiama prasme, pabrėžiant prastą būklę, skurdą ar laikinumą.
Pagrindinės reikšmės:
1. Skurdūs būstai – netvarkingi, seni, maži pastatai.
2. Laikinos patalpos – pvz., laikina gyvenamoji vieta.
3. Neprižiūrėti ūkiniai pastatai – tvartai, sandėliukai.
Pavyzdžiai:
- Kaimo pakraštyje stovi keli seni kumečiai, kuriuose niekas nebegyvena.
- Po karą daugelis žmonių gyveno kumečiuose, kol atstatė namus.
- Tas kumečys daugiau tinka galvijams nei žmonėms.
Sinonimai: lūšna, troba, pastogė, lūšnelė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.