Krokuva – tai lietuviškas žodis, reiškiantis krioklį (stačiai krentantį vandens srautą).
Tai senas arba poetiškas variantas, dažniau vartojamas literatūroje, tautosakoje ar vietovardžiuose.
Pavyzdžiai:
1. Literatūroje:
„Toli šniokštė krokuva“ (Maironis).
2. Vietovardžiai:
- Krokuvos kalnas (Alytuje).
- Krokų Lanka (ežeras, pavadintas pagal krioklį).
3. Tautosaka:
„Kur upė krokuva, ten vandens gausa“.
Trumpai:
„Krokuva“ = krioklys; senas/poetinis žodis, randamas literatūroje ir vietovardžiuose.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.