kliaukte

"Kliaukte" yra šnekamojoje kalboje vartojamas jaustukas, reiškiantis nepasitenkinimą, panieką, nepatikėjimą ar šiek tiek erzulį. Jis dažnai naudojamas kaip atsakas į kvailą pasiūlymą, nesąmoningą kalbą ar nemalonų įvykį.

Pavyzdžiai:
1. – Ar man dabar eiti į mišką vienai?
– Kliaukte! Ten tamsu ir pavojinga.
2. – Šiandien dar šalta, nors jau balandis.
– Kliaukte, kada jau bus pavasaris?
3. – Jis vėl vėluos.
– Kliaukte, kaip jis įkyrėliauja!

Trumpai: Tai emocinis jaustukas, artimas "fui", "cht", "na ir kas" ar "atsargiai", bet dažniau išreiškiantis neigiamą nusistatymą.

• Tarptautiniai žodžiai: televizija

Įrašas
Paaiškinimas	"Kliaukte" yra šnekamojoje kalboje vartojamas jaustukas, reiškiantis nepasitenkinimą, panieką, nepatikėjimą ar šiek tiek erzulį. Jis dažnai naudojamas kaip atsakas į kvailą pasiūlymą, nesąmoningą kalbą ar nemalonų įvykį. Pavyzdžiai: 1. – Ar man dabar eiti į mišką vienai? – Kliaukte! Ten tamsu ir pavojinga. 2. – Šiandien dar šalta, nors jau balandis. – Kliaukte, kada jau bus pavasaris? 3. – Jis vėl vėluos. – Kliaukte, kaip jis įkyrėliauja! Trumpai: Tai emocinis jaustukas, artimas "fui", "cht", "na ir kas" ar "atsargiai", bet dažniau išreiškiantis neigiamą nusistatymą.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.