klajoklystė
Klajoklystė – tai gyvenimo būdas, kai žmogus ar grupė nuolat keliauja iš vienos vietos į kitą, neturėdami nuolatinio gyvenamojo vietos. Tai gali būti susiję su kultūrine tradicija (pvz., čigonai, nomadai), priverstinėmis aplinkybėmis (bėgliai, elgetavimas) ar asmeniniu pasirinkimu (keliautojai, trampai).
Pagrindinės reikšmės atmainos:
1. Tradicinė klajokliška kultūra – gyvenimas kraustymuosi dėl išteklių (ganyklų, medžioklės).
2. Socialinė klajoklystė – be pastovios buveinės dėl skurdo, elgetavimo.
3. Simbolinė prasmė – metafora dvasinei paieškai, nerimui, be tikslo kelionei.
Pavyzdžiai:
- Istorinis: Mongolų klajokliai, čigonų tautos.
- Literatūrinis: Justinas Marcinkevičiaus dramoje „Mindaugas“ klajoklystė vaizduojama kaip ištremtųjų likimas.
- Kasdienis: Žmogus, kuris nuolat keičia miestus/darbus be aiškaus tikslo, kartais vadinamas „dvasine klajokle“.
Trumpai: Klajoklystė – gyvenimas be nuolatinės buveinės ar keliavimas kaip gyvenimo būdas.
- Tarptautiniai žodžiai: televizija
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.