Klaikėda – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis bjaurų, nevalytą, purviną vietą; šiukšlyną, braškynę. Dažnai vartojama perkeltine prasme apibūdinti chaotišką, netvarkingą aplinką.
Pavyzdžiai:
1. Po remonto likusių atliekų nepalikite – vieta pavirs klaikėda.
2. Jo kambarys – tikra klaikėda: visur knygos, drabužiai ir indai.
3. Prie ežero kranto susidariusi klaikėda – žmonės palieka šiukšles.
Sinonimai: šiukšlynas, braškynė, netvarka, purvynė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.