Keturvalakiai – tai keturių eilučių eilėraščio forma, dažniausiai su rimuote (pvz., AABB, ABAB). Populiari liaudies dainėse, epigramose, trumpuose refleksiniuose tekstuose.
Pavyzdžiai:
1. Liaudies daina:
Keliavau per mišką, sutikau beružę,
Paklausiau: „Kur tu eini, mano miela mergužėle?“
Ji atsakė: „Einu namo, bėdos man daugel,
Nebeklausinėk manęs, neišgirsi nieko daugiau.“
2. M. K. Čiurlionio eilėraštis:
Vėjas pūtė, debesis plūdo,
Lietus mušė į langą stiklo.
Širdyje liūdna buvo, sunku,
Bet tavo akys švietė kaip žvaigždės.
3. Trumpa refleksija:
Rudens gėlė pūva sode,
Vėjas gardžius krata.
Ir man sieloje šalta,
Kaip vėlyvąją rudenį.
Trumpai: keturvalakiai – kompaktiška keturių eilučių forma, išreiškianti vaizdą, mintį ar istoriją.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.