Keturvalakiai

Keturvalakiai – tai keturių eilučių eilėraščio forma, dažniausiai su rimuote (pvz., AABB, ABAB). Populiari liaudies dainėse, epigramose, trumpuose refleksiniuose tekstuose.

Pavyzdžiai:
1. Liaudies daina:
Keliavau per mišką, sutikau beružę,
Paklausiau: „Kur tu eini, mano miela mergužėle?“
Ji atsakė: „Einu namo, bėdos man daugel,
Nebeklausinėk manęs, neišgirsi nieko daugiau.“

2. M. K. Čiurlionio eilėraštis:
Vėjas pūtė, debesis plūdo,
Lietus mušė į langą stiklo.
Širdyje liūdna buvo, sunku,
Bet tavo akys švietė kaip žvaigždės.

3. Trumpa refleksija:
Rudens gėlė pūva sode,
Vėjas gardžius krata.
Ir man sieloje šalta,
Kaip vėlyvąją rudenį.

Trumpai: keturvalakiai – kompaktiška keturių eilučių forma, išreiškianti vaizdą, mintį ar istoriją.



Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'keturvalakiai' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkas
© 2020 - 2026 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Skaičiuoklė
close
Zodynas.lt Išsaugoti svetainės nuorodą,
kaip programėlę.