Kernuvės – tai senovės baltų (ypač lietuvių) šventykla arba kulto vieta, dažniausiai kalvoje ar miške, skirta dievams garbinti ir aukoti.
Pagrindiniai bruožai:
- Natūrali arba šiek tiek pritaikyota vieta (šventas kalnas, giraitė, akmuo).
- Ją sudarė ugniavietė (alkas), o šventės vykdavo atvirai gamtoje.
- Čia aukodavo dievams (Perkūnui, Žemynai ir kt.), meldėsi, klausė žynių (krivių) pranašavimų.
Pavyzdžiai:
1. Kernavės piliakalniai (Lietuva) – senovinis kompleksas, kur buvo šventvietė ir gyvenvietė.
2. Šventkalnis (Rumšiškės) – viena žymiausių alkų.
3. Romainių kalnas – minima senovės šaltiniuose kaip svarbi šventvietė.
Trumpai: Kernuvės – senovės baltų atvira šventvietė gamtoje, skirta ritualams ir dievų garbinimui.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.