keliakalbystė

Keliakalbystė – tai gebėjimas laisvai kalbėti ir bendrauti kelionis kalbomis. Tai gali būti įgytas įgūdis arba natūrali savybė.

Pavyzdžiai:
1. Asmeninis: Žmogus, augęs dvikalbėje šeimoje (pvz., lietuvių ir rusų), papildomai išmoksta anglų ir vokiečių kalbas – yra keliakalbis.
2. Profesinis: Tarptautinių santykių specialistas, dirbantis ES, naudojasi anglų, prancūzų ir ispanų kalbomis.
3. Visuomeninis: Šalys, kuriose oficialios kelios kalbos (pvz., Šveicarija – vokiečių, prancūzų, italų, retoromanų).

Trumpai: keliakalbystė – praktinis gebėjimas naudotis kelionis kalbomis kasdieniame ar profesiniame gyvenime.

• Tarptautiniai žodžiai: televizija

Įrašas
Paaiškinimas	Keliakalbystė – tai gebėjimas laisvai kalbėti ir bendrauti kelionis kalbomis. Tai gali būti įgytas įgūdis arba natūrali savybė. Pavyzdžiai: 1. Asmeninis: Žmogus, augęs dvikalbėje šeimoje (pvz., lietuvių ir rusų), papildomai išmoksta anglų ir vokiečių kalbas – yra keliakalbis. 2. Profesinis: Tarptautinių santykių specialistas, dirbantis ES, naudojasi anglų, prancūzų ir ispanų kalbomis. 3. Visuomeninis: Šalys, kuriose oficialios kelios kalbos (pvz., Šveicarija – vokiečių, prancūzų, italų, retoromanų). Trumpai: keliakalbystė – praktinis gebėjimas naudotis kelionis kalbomis kasdieniame ar profesiniame gyvenime.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.