Kaulinėjimas – tai žodžio kaulinti veiksmažodinis daiktavardis, reiškia ilgą, varginantį vaikščiojimą, keliavimą pėsčiomis (dažnai su nešuliais, kroviniais ar per sunkų maršrutą).
Pavyzdžiai:
1. Po visą dieną kaulinėjimo miške kojos skaudėjo.
2. Senelis prisiminė karinę tarnybą – nuolatinį kaulinėjimą su kuprine.
3. Kelionė į kalno viršūnę buvo tikras kaulinėjimas, bet vaizdas atsilygino.
Sinonimai: klajojimas, kopinėjimas, žygiavimas, ilgas vaikščiojimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.