Kauburiukas – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis nedidelį, apvalų arba iškilusį gumburėlį, kalvą, kuprelį (dažniausiai žemės paviršiuje arba ant kito daikto).
Pavyzdžiai:
1. Gamtoje:
Pievoje iškilęs mažas žemės kauburiukas.
2. Ant daiktų:
Ant kilimo matosi kauburiukai nuo seno.
3. Perkeltine prasme (retai):
Vaikas susirgo – ant kaklo iššoko kauburiukas.
Sinonimai: gumburėlis, kupstas, kalvelė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.