karnavališkumas
Karnavališkumas – tai kultūrinis ir literatūrinis reiškinys, kuriame apverčiamos socialinės normos, valdžia pašaipoma, o gyvenimas vaizduojamas kaip chaotiška, linksma ir laisva šventė. Terminas kilęs iš karnavalo tradicijos.
Pagrindinės savybės:
- Hierarchijų apvertimas (vargšas tampa karaliumi, išminčius – kvailiu).
- Groteskas ir perteklius (kūnai, valgiai, chaosas).
- Laisvė nuo taisyklių (pajuoka, keistenybės, absurdas).
- Dvilypumas (gyvenimo ir mirties, aukšto ir žemo maišymas).
Pavyzdžiai:
1. Literatūroje: F. Rabelio romanai („Gargantua ir Pantagruel“), kur girtuokliavimas, kūniškumas ir pajuoka yra centralūs.
2. Festivaliuose: Brazilijos karnavalas ar Europos viduramžių šventės, kuriose žmonės persirengdavo ir išsipildydavo.
3. Kine: Filmas „Didysis Lebovskis“ – chaotiška siužetas, ekscentriški personažai ir socialinių normų pajuoka.
4. Mene: P. Breigelio paveikslai (pvz., „Karnavalo kova su gavėnia“), vaizduojantys liaudies šventių chaosą.
Trumpai: karnavališkumas – tai socialinių ribų laikinas panaikinimas per chaosą, humoro ir laisvės šventę.
- Tarptautiniai žodžiai: televizija
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.