Kantaučiai – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis kraštutinius, nuošalius, sunkiai pasiekiamus vietovės pakraščius arba tolimas, atokias sritis. Dažnai vartojamas perkeltine prasme apibūdinti kažką labai nutolusį, ribinį arba neįprastą.
Pavyzdžiai:
1. Tiesioginė prasmė:
„Kelionė į Sibiro kantaučius buvo išbandymas.“
„Kaimas stovi patys miškų kantaučiai.“
2. Perkeltinė prasmė:
„Jo mintys klajojo mokslo kantaučiais.“
„Tai ideologijos kantaučiai, kur niekas nedrįso žengti.“
Sinonimai: pakraščiai, atokūs kraštai, užkampiai, periferija.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.