Kalbotakis – tai žodis, reiškiantis kalbos jausmą arba kalbinę intuiciją, t.y. gebėjimą instinktyviai suprasti ir teisingai vartoti kalbos taisykles, nors ir nežinant jų teorijos.
Pavyzdžiai:
1. Gimtoji kalba – vaikas, neišmokęs gramatikos, sakys „aš einu“, o ne „aš eina“, nes turi kalbotakį.
2. Užsienio kalba – gerai išmokęs anglų kalbos asmuo intuityviai pasirenka tinkamą prielinksnį (pvz., „interested in“, o ne „interested on“).
3. Klaidų taisymas – net jei nežinai taisyklės, gali jausti, kad sakinys „Man patinka šie knygos“ skamba „ne taip“.
Trumpai: kalbotakis – tai natūralus kalbos supratimas be taisyklių mokymosi.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.