Juodainiai

Juodainiai – tai lietuvių poezijoje naudojamas eilėraščio tipas, kurio kiekvienoje strofoje paskutinė eilutė kartojasi kaip refrenas. Tai suteikia ritmingumą ir pabrėžia pagrindinę mintį.

Pagrindiniai bruožai:
- Refreninė (pasikartojanti) paskutinė eilutė kiekvienoje strofoje.
- Dažnai liaudies dainų, romansų ar moderniosios lyrikos forma.
- Kartojimas sustiprina emocinį atspalvį ar idėją.

Pavyzdys (iš liaudies dainos):
> Kalneli, kalneli, aukštas kalneli,
> O ant kalnelio berželis.
> Manęs jaunos neber nori.
>
> O ant beržo lakštingala,
> Ji sau čirškia, kalba.
> Manęs jaunos neber nori.

Kiti pavyzdžiai:
- Maironio „Kur bėga Šešupė“,
- XX a. dainų tekstai (pvz., „Aš jau nuėjau“).

Įrašas
Paaiškinimas	Juodainiai – tai lietuvių poezijoje naudojamas eilėraščio tipas, kurio kiekvienoje strofoje paskutinė eilutė kartojasi kaip refrenas. Tai suteikia ritmingumą ir pabrėžia pagrindinę mintį. Pagrindiniai bruožai: - Refreninė (pasikartojanti) paskutinė eilutė kiekvienoje strofoje. - Dažnai liaudies dainų, romansų ar moderniosios lyrikos forma. - Kartojimas sustiprina emocinį atspalvį ar idėją. Pavyzdys (iš liaudies dainos): > Kalneli, kalneli, aukštas kalneli, > O ant kalnelio berželis. > Manęs jaunos neber nori. > > O ant beržo lakštingala, > Ji sau čirškia, kalba. > Manęs jaunos neber nori. Kiti pavyzdžiai: - Maironio „Kur bėga Šešupė“, - XX a. dainų tekstai (pvz., „Aš jau nuėjau“).
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.