Ištylėjimas – tai veiksmas, kai kas nors nustoja kalbėti arba nutyla, dažnai staigiai ar sąmoningai, pvz., dėl susierzino, susidomėjimo, gėdos ar kitų priežasčių.
Pavyzdžiai:
1. Pritarimas / susidomėjimas:
„Išklausęs naujieną, jis ištylėjo – tai buvo per daug netikėta.“
2. Pyktis / įskauda:
„Ji ištylėjo ir atsisuko, nes buvo įskaudinta jo žodžių.“
3. Staigus susikaupimas:
„Visi ištylėjo, kai į kambarį įėjo mokytojas.“
Sinonimai: nutilti, užsitiesti, nutrūkti kalbant.
Atmintis: dažnai reiškia ne tik fizinį tylėjimą, bet ir emocinį atsitraukimą ar reakciją.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.