Išskėtojimas – tai išsišakojimas, atšaka, atgaubas (pvz., upės, kelio, kalno grandinės). Dažniausiai vartojamas apibūdinti išsiskleidžiančią, platėjančią formą ar struktūrą.
Pavyzdžiai:
1. Gamtinis:
„Upės išskėtojimas delta sudaro derlingas lygumas.“
2. Kelio infrastruktūra:
„Prieš miestą kelias turi didelį išskėtojimą į dvi atšakas.“
3. Perkeltinė prasmė (plėtra, diferenciacija):
„Mokslo šakų išskėtojimas sparčiai auga.“
Trumpai: Tai išsišakojimas arba plati, atvira forma, galima apibūdinti tiek fizinius objektus, tiek abstrakčius reiškinius.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.