Išpurėjimas – tai lietuvių kalbos žargoninis arba šnekamasis žodis, reiškiantis smarkų, staigų pyktį, įniršį, agresyvų išsipūtimą (dažniausiai dėl nieko reikšmingo). Jis vartojamas apibūdinti pernelyg emocingą, neracionalią reakciją.
Pavyzdžiai:
1. Pokalbis:
– Kodėl jis taip rėkia?
– Tai jo įprastas išpurėjimas, vėl kažkas ne taip.
2. Apibūdinimas:
Vadovas turėjo išpurėjimą dėl klaidos ataskaitoje, nors tai buvo lengvai ištaisoma.
3. Patarimas:
Geriau jo neliepk, kai turi išpurėjimą – nieko neišgirsi.
Sinonimai: įniršis, pykčio priepuolis, histerija, išsipūtimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.