Iškvaišimas – tai veiksmas, kai kas nors (dažniausiai vaistas, nuodai, alkoholis ar kitos medžiagos) sukelia apsvaigimą, sąmonės netekimą ar neblaivią būseną. Gali būti ir perkeltine prasme – „apkvaišinti“ mintis ar jausmus.
Pavyzdžiai:
1. Tiesioginė prasmė:
„Nuskendo girtuoklis dėl alkoholio iškvaišimo.“
„Vaistas sukelia stiprų iškvaišimą.“
2. Perkeltinė prasmė:
„Meilės jausmas jį visiškai iškvaišė.“
„Sėkmė kartais iškvaišina žmogų.“
Trumpai: Iškvaišimas – apsvaiginimas, neblaivumas, sukeliamas chemiškai ar emocionaliai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.