Iškrūmijimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis išlavinimą, auklėjimą, dorovinį tobulėjimą (dažniausiai apie žmogų).
Tai veiksmas, kuriuo kas nors tampa labiau išprusęs, išsilavinęs, išdirbtas ar išlygintas charakteriu.
Pavyzdžiai:
1. Asmeninis tobulėjimas:
„Ilgas mokslas ir patirtis prisidėjo prie jo iškrūmijimo.“
2. Auklėjimas:
„Tėvai rūpinosi vaikų iškrūmijimu.“
3. Profesinis lavinimas:
„Stažuotė užsienyje buvo vertingas jo kaip specialisto iškrūmijimas.“
Sinonimai: išlavinimas, auklėjimas, tobulinimas, formavimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.