Iškliaukimas – tai kalbos priemonė, kai sakinyje viena sintaksinė konstrukcija (dažnai skliaustai arba brūkšniai) įterpiama į kitą, pertraukdama pagrindinę mintį.
Pavyzdžiai:
1. Mano brolis (jis dirba mokytoju) rytoj atvyksta.
– Skliaustuose papildoma informacija.
2. Ta knyga – ją rašė metus – pagaliau išleista.
– Brūkšniais atskirta įterpta pastaba.
3. Jo planas (ir aš tuo tikras) nepavyks.
– Skliaustai pertraukia pagrindinį sakinį.
Trumpai: Iškliaukimas – įterpta konstrukcija, skirta paaiškinimui ar komentarui, kuri laikinai sustabdo pagrindinę sakinio struktūrą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.