Iškerėjimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis iškalbą, gebėjimą įtikinamai ir išradingai kalbėti, retoriką. Dažnai vartojamas su šiek tiek ironišku ar neigiamu atspalviu, pabrėžiant ne tik kalbėjimo įgūdžius, bet ir pernelyg glodžią, sudėtingą ar net apgaulingą kalbą.
Pavyzdžiai:
1. Politiko iškerėjimas sugebėjo įtikinti daugumę klausytojų.
2. Nepasikliauk jo pažadais – tai tik grynas iškerėjimas.
3. Prekybininko iškerėjimas privertė nusipirkti nereikalingą daiktą.
Sinonimai: iškalba, retorika, švelnus kalbėjimas, žodinė manipulacija.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.