įridenimas

Įridenimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis įpratį, įgūdį, įgimtą ar įgytą gebėjimą atlikti tam tikrą veiksmą be didelės pastangos ar sąmoningos kontrolės. Dažnai vartojamas kalbant apie fizinius įgūdžius, įprotį ar net gyvūnų instinktus.

Pavyzdžiai:
1. Jis turi gerą dviračio vairavimo įridenimą nuo vaikystės.
2. Katės įridenimas – šliaužioti tyliai.
3. Per treniruotes sportininkas tobulina savo įridenimą.

Sinonimai: įprotis, įgūdis, įgimtas gebėjimas, natyra.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'iridenimas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Įridenimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis įpratį, įgūdį, įgimtą ar įgytą gebėjimą atlikti tam tikrą veiksmą be didelės pastangos ar sąmoningos kontrolės. Dažnai vartojamas kalbant apie fizinius įgūdžius, įprotį ar net gyvūnų instinktus. Pavyzdžiai: 1. Jis turi gerą dviračio vairavimo įridenimą nuo vaikystės. 2. Katės įridenimas – šliaužioti tyliai. 3. Per treniruotes sportininkas tobulina savo įridenimą. Sinonimai: įprotis, įgūdis, įgimtas gebėjimas, natyra.