įkurnėjimas

Įkurnėjimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis įniršį, susierzino, pyktį (ypač pasireiškiantį veido raudonumu, žavesiu). Dažniausiai vartojamas apie staigų, trumpalaikį pyktį ar susierzinimą.

Pavyzdžiai:
1. Pokalbio metu:
„Nekalbėk taip, jis jau įkurnėjo nuo tavo žodžių.“
2. Apibūdinant reakciją:
„Jo veidas įkurnėjo nuo užgaulios.“
3. Per pranašumą:
„Mokytoją apėmė įkurnėjimas, pamatęs chaotišką klasę.“

Sinonimai: įniršis, supykimas, susierzino, įtūžimas.
Pastaba: Retai vartojamas kasdienėje kalboje, dažniau literatūroje ar stilizuotame kontekste.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'ikurnejimas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Įkurnėjimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis įniršį, susierzino, pyktį (ypač pasireiškiantį veido raudonumu, žavesiu). Dažniausiai vartojamas apie staigų, trumpalaikį pyktį ar susierzinimą. Pavyzdžiai: 1. Pokalbio metu: „Nekalbėk taip, jis jau įkurnėjo nuo tavo žodžių.“ 2. Apibūdinant reakciją: „Jo veidas įkurnėjo nuo užgaulios.“ 3. Per pranašumą: „Mokytoją apėmė įkurnėjimas, pamatęs chaotišką klasę.“ Sinonimai: įniršis, supykimas, susierzino, įtūžimas. Pastaba: Retai vartojamas kasdienėje kalboje, dažniau literatūroje ar stilizuotame kontekste.