Gyvūnukė – tai mažybinė, švelniai ar šeimyniškai skambanti lietuvių kalbos forma nuo žodžio „gyvūnas“. Dažnai vartojama kalbant apie naminius gyvūnus ar mažus gyvūnus, ypač vaikų kalboje ar švelniai kreipiantis.
Pavyzdžiai:
1. „Pažiūrėk į tą mielą gyvūnukę – kaip mielai žaidžia su kamuoliuku!“ (apie šuniuką/katytę)
2. „Sode radome ežio gyvūnukę.“
3. Vaiko kalba: „Mano gyvūnukė miega.“ (apie žiurkėną/trūputį)
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.