Gyvenimėlis – tai mažybinė arba švelninamoji žodžio „gyvenimas“ forma. Vartojama kalbant apie kuklų, ramų, paprastą (dažnai vienišą) gyvenimą, kartais su šiek tiek malonumo ar nostalgijos atspalviu.
Pavyzdžiai:
1. Pensininko buitis: Po išėjimo į pensiją įsikūrė kaime ir ten veda ramų gyvenimėlį su darželiu ir knygomis.
2. Kukli veikla: Mėgstu savo gyvenimėlį – kavą ryte, pasivaikščiojimus miške ir senus filmus vakare.
3. Nostalgija/švelnumas: Vaikystėje kaimo gyvenimėlis atrodė toks pilnas nuotykių.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.