girgtelėjimas

Girgtelėjimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškantis tylus, neaiškus, nerangus kalbėjimas (dažnai sau patį ar į barzdą), kai žmogus murma, niurnia, kalba nesuprantamai ar išsižiedžia.

Pavyzdžiai:
1. „Nustok girgtelėti ir pasakyk aiškiai, ko nori!“
(Nustok niurnėti/murmėti ir pasakyk aiškiai.)

2. „Senis sėdėjo kampe ir girgtelėjo sau po nosimi.“
(Senis murmėjo sau po nosimi.)

3. „Ką tu ten girgteli? Nieko nesuprantu!“
(Ką tu murmi?)

Sinonimai: murmėjimas, niurnėjimas, šnopavimas, šlamėjimas.
Naudojamas: Dažniausiai apie nepatenkintą, nerangų ar nesuprantamą kalbą.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'girgtelejimas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Girgtelėjimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškantis tylus, neaiškus, nerangus kalbėjimas (dažnai sau patį ar į barzdą), kai žmogus murma, niurnia, kalba nesuprantamai ar išsižiedžia. Pavyzdžiai: 1. „Nustok girgtelėti ir pasakyk aiškiai, ko nori!“ (Nustok niurnėti/murmėti ir pasakyk aiškiai.) 2. „Senis sėdėjo kampe ir girgtelėjo sau po nosimi.“ (Senis murmėjo sau po nosimi.) 3. „Ką tu ten girgteli? Nieko nesuprantu!“ (Ką tu murmi?) Sinonimai: murmėjimas, niurnėjimas, šnopavimas, šlamėjimas. Naudojamas: Dažniausiai apie nepatenkintą, nerangų ar nesuprantamą kalbą.