geosminas
Geosmina – tai organinis junginys, kurį gamina tam tikros bakterijos (pvz., Streptomyces) ir mėgės. Jis yra pagrindinė žemės, drėgno dirvožemio arba mėlynųjų žuvų (pvz., upėtakių) kvapo priežastis.
Pagrindinės savybės:
- Kvapas: būdingas „po lietaus“, žemės, šviežiai išrausto dirvožemio.
- Susidaro: mikroorganizmų metabolizmo metu.
- Jautrumas: žmogaus uoslė labai jautri geosminai (jauntama net labai mažose koncentracijose).
Pavyzdžiai:
1. Po lietaus kvapas – geosmina iš išdžiūvusio dirvožemio išsiskiria su drėgme.
2. Vandens kokybė – gali patekti į vandentiekius iš paviršinio vandens (pvz., vandens tvenkiniuose dauginantis mėgėms).
3. Žuvies kvapas – kai kurios žuvys (ypač gėlavandenės) kaupia geosminą, suteikdamos joms būdingą „melingą“ kvapą.
4. Rūgštynės – naudojamos kaip kvapų kūrimo ingredientas, kad suteiktų žemišką natūralų aromatą.
5. Vynas arba alus – kartais atsiranda kaip nepageidaujama priemaiša, jei vaisiai (pvz., vynuogės) užteršti geosminą gaminančiomis bakterijomis.
Trumpai: geosmina – natūralus junginys, atsakingas už žemišką kvapą po lietaus ir dažnai susijęs su vandens ar maisto produktų kokybe.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.