„Garsatakis“ – tai kreipinys į vyrą, kilęs iš žodžio „garsas“ ir priesagos „-akis“.
Naudojamas šnekamojoje kalboje, dažniausiai su ironija ar švelniu pašaipa, norint pabrėžti, kad asmuo yra „garsus“, pastebimas ar išsiskiriantis (kartais per daug).
Pavyzdžiai:
1. Ei, garsataki, vėl vienas pirmas atėjai!
2. Na, garsataki, vėl tavo nuomonę visi klauso.
3. Kur tas mūsų garsatakis dingo? Visada juk matomas būdavo.
Trumpai: Neoficialus, dažnai juokingas ar šiek tiek kritiškas kreipinys į „garsų“ vyrą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.