Garsagauda – tai žodis, reiškiantis žmogų, kuris mėgsta girdėti save kalbant, dažnai pernelyg daug ir tuščiai kalbantį, puikų save įsivaizduojantį. Jis artimas „pūtimui“, „pustelninkui“ ar „tuščiai kalbančiam žmogui“.
Pavyzdžiai:
1. Nekreipk dėmesio į jį – jis tik garsagauda, kuris kalba tik save girtindamas.
2. Susirinkime jis vėl tapo garsagauda, pasakojo apie savo įsivaizduojamus pasiekimus.
Sinonimai: plepys, pūtėjas, tuščiakalbis, pasipūtėlis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.