fonografija

Fonografija – tai garsų, ypač kalbos, įrašymo ir atkūrimo technika bei menas.

Pagrindinės reikšmės:
1. Technologija: Garsų fiksavimas ant laikmenos (pvz., vinilinė plokštelė).
2. Menas: Kūrybinis darbas su garso įrašais (garso režisūra, montažas).
3. Mokslo šaka: Garsų įrašų tyrimas ir jų istorija.

Pavyzdžiai:
- Istorinis: T. Edisono fonografas (1877 m.) – pirmasis įrenginys įrašyti ir atkurti garsą.
- Kasdienis: Muzikos klausymas per plokštelę ar skaitmeninį failą.
- Mokslinis: Senų įrašų restauracija arba balso analizė kriminalistikoje.

Trumpai: Fonografija – tai viskas, kas susiję su garsų įrašymu, saugojimu ir atkūrimu.

Įrašas
Paaiškinimas	Fonografija – tai garsų, ypač kalbos, įrašymo ir atkūrimo technika bei menas. Pagrindinės reikšmės: 1. Technologija: Garsų fiksavimas ant laikmenos (pvz., vinilinė plokštelė). 2. Menas: Kūrybinis darbas su garso įrašais (garso režisūra, montažas). 3. Mokslo šaka: Garsų įrašų tyrimas ir jų istorija. Pavyzdžiai: - Istorinis: T. Edisono fonografas (1877 m.) – pirmasis įrenginys įrašyti ir atkurti garsą. - Kasdienis: Muzikos klausymas per plokštelę ar skaitmeninį failą. - Mokslinis: Senų įrašų restauracija arba balso analizė kriminalistikoje. Trumpai: Fonografija – tai viskas, kas susiję su garsų įrašymu, saugojimu ir atkūrimu.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.