Fonografas – tai pirmasis praktinis įrenginys garso įrašymui ir atkūrimui, išrastas Thomaso Edisono 1877 m.
Pagrindinė reikšmė:
Mechaninis įrenginys, kuris įrašo garso bangas kaip įbrėžimus ant cilindro, aptraukto folija, o vėliau juos atkuria naudodamas adatą ir ragą.
Pavyzdžiai:
1. Istorinis pavyzdys: Edisono 1877 m. sukurtas pirmasis fonografas, kurį jis pademonstravo kalbėdamas į ragą žodžius „Mary had a little lamb“.
2. Vėlesnės versijos: „Edison Standard“ fonografas (XX a. pradžia), naudojęs vaškinius cilindrus muzikos įrašymui.
3. Metaforinis panaudojimas: Terminas kartas naudojamas apibūdinti senovinę garso technologiją arba kaip sinonimą „muzikos atkūrimo įrenginiui“ (pvz., „senelis grojo dainą ant fonografo“).
Trumpai: Fonografas – pirmtakas plokštelių grotuvui, veikęs mechaniškai be elektros.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.