epopėjiškumas

Epopėjiškumas – tai epinio kūrinio bruožas, pasireiškiantis didingumu, platumu, istoriniu ar mitologiniu mastu, herojiška veiksmų apimtimi ir dažnai – tautos ar visos žmonijos patirties atspindžiu. Tai gali būti ir prozinio ar draminio kūrinio savybė, jei jame vyrauja epinė plotmė.

Pavyzdžiai:
- Homerio „Iliada“ – Trojos karo epas su dievų įsikišimu, didvyriškais dvikovomis.
- L. Rėzos „Trys talismanai“ – liaudies herojų (trijų brolių) kelionė, kovos su mitinėmis būtybėmis.
- Filmuose – istorinės epopėjos („Geltonoji upė“, „Varanas“), kurios vaizduoja istorines krizes ar didelius asmeninius kelius per masinius įvykius.
- Prozoje – tokie kūriniai kaip „Karas ir taika“, kur veiksmas plėtojamas per daugelį veikėjų ir istorinių įvykių.

Įrašas
Paaiškinimas	Epopėjiškumas – tai epinio kūrinio bruožas, pasireiškiantis didingumu, platumu, istoriniu ar mitologiniu mastu, herojiška veiksmų apimtimi ir dažnai – tautos ar visos žmonijos patirties atspindžiu. Tai gali būti ir prozinio ar draminio kūrinio savybė, jei jame vyrauja epinė plotmė. Pavyzdžiai: - Homerio „Iliada“ – Trojos karo epas su dievų įsikišimu, didvyriškais dvikovomis. - L. Rėzos „Trys talismanai“ – liaudies herojų (trijų brolių) kelionė, kovos su mitinėmis būtybėmis. - Filmuose – istorinės epopėjos („Geltonoji upė“, „Varanas“), kurios vaizduoja istorines krizes ar didelius asmeninius kelius per masinius įvykius. - Prozoje – tokie kūriniai kaip „Karas ir taika“, kur veiksmas plėtojamas per daugelį veikėjų ir istorinių įvykių.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.