Endobiogenika – tai holistinis požiūris į mediciną, tiriantis organizmo vidinę (endo-) gyvybinę (bio-) gamybą (-genika) ir savireguliaciją. Ji analizuoja endokrininę sistemą kaip pagrindinį organizmo pusiausvyros valdytoją.
Pagrindinis principas: ligos atsiranda dėl vidinių reguliavimo sutrikimų, o ne tik kaip išorinių veiksnių pasekmė. Tyrimuose dažnai vertinami hormonai, neurotransmiteriai ir jų tarpusavio ryšiai.
Pavyzdžiai praktikoje:
1. Nuovargis – gali būti vertinamas ne kaip atskiras simptomas, o kaip adrenalino, kortizolio ir thyroido hormonų sąveikos disbalanso išraiška.
2. Odos problemos (pvz., aknės) – analizuojamas ne tik lokalus uždegimas, bet ir androgenų, insulino ar kepenų funkcijos įtaka.
3. Virškinimo sutrikimai – siejami su stresu sąlygotais kortizolio pokyčiais, kurie gali paveikti žarnyno permeabilumą ir mikroflorą.
Metodai: išplėstų kraujo tyrimų analizė, augaliniai preparatai ir dietos korekcija, skirti atkurti endogeninius reguliavimo mechanizmus.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.