Tai kompiuterių architektūra, kurioje duomenys ir instrukcijos saugomi bendroje atmintyje, bet apdorojami atskirai – procesorius gali vienu metu gauti duomenis ir instrukcijas per vieną atminties prievadą. Tai pagreitina našumą.
Pavyzdžiai:
- Dauguma šiuolaikinių procesorių (pvz., Intel, AMD) naudoja modifikuotą Harvardo architektūrą kaip vidinę struktūrą, derindamos ją su von Neumanno modeliu.
- Signaliniai procesoriai (DSP) dažnai veikia pagal šį principą, kad pasiektų didelį greitį realaus laiko duomenų apdorojime.
- Mikrokontroleriai (pvz., ARM Cortex-M serija) dažnai turi atskirus podėlius instrukcijoms ir duomenims greitesniam vykdymui.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.