„Charčio“ – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis nepatogų, ankštą, prastą būstą, dažniausiai nuomojamą kambarį ar butą. Kilęs iš rusų kalbos žodžio „харча“ (maistas, išlaikymas), tačiau lietuvių kalboje įgijo platesnę reikšmę.
Pavyzdžiai:
- Studentai nuomojosi seną charčį netoli universiteto.
- Tas charčys – tik vienas kambarys su duone.
- Nebegyvensiu šiame charčyje – čia net šildyti negalima.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.