čailatė

Čailatė – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis netvarkingą, apleistą, purviną ar netinkamai tvarkomą vietą, dažniausiai butą ar namą. Kilęs iš romų kalbos žodžio „čaj“ (vaikas), bet lietuvių kalboje įgijo neigiamą atspalvį.

Pavyzdžiai:
1. Po išvykų butas virto tikra čailaite – visur dulkes, indai nėra plauti.
2. Nesivaržyk į tą čailatę, ten gyvena kaip paršai.
3. Jei nesitvarkysi, visi tavo kambariai bus čailatės.

Įrašas
Paaiškinimas	Čailatė – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis netvarkingą, apleistą, purviną ar netinkamai tvarkomą vietą, dažniausiai butą ar namą. Kilęs iš romų kalbos žodžio „čaj“ (vaikas), bet lietuvių kalboje įgijo neigiamą atspalvį. Pavyzdžiai: 1. Po išvykų butas virto tikra čailaite – visur dulkes, indai nėra plauti. 2. Nesivaržyk į tą čailatę, ten gyvena kaip paršai. 3. Jei nesitvarkysi, visi tavo kambariai bus čailatės.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.