Beveisliukas – tai žodis, reiškiantis nedidelį, paprastą, dažniausiai medinį indą vandeniui gerti (pvz., kibirkštį, puoduką), taip pat plačiau vartojamas kaip šnekamosios kalbos žargonas, nusakantis bet kokį nedidelį, neįspūdingą daiktą ar net asmenį (dažnai su šiek tiek niekinančiu ar juokingu atspalviu).
Pavyzdžiai:
1. Senelis iš kibiro vandenį į beveisliuką prisipildė ir atsigėrė.
2. Kokia čia mašina? Tik beveisliukas, o ne automobilis!
3. Nusipirkau beveisliuką – pigų telefoną, kuris tik skambina.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.