„Aralas“ – tai lietuviškas žodis, reiškiantis ištiestas, atsimerkęs gulintis žmogus (dažnai su atvira burna). Vartojamas apibūdinti nejudančiai, nerangiai gulinti asmeniui, pvz., miegant, ilsintis ar net sąmonę netekus.
Pavyzdžiai:
1. Po sunkios dienos jis aralu išsitiesė ant sofos.
2. Vaikas aralu miegojo lovoje, plačiai atsimerkęs.
3. Girtas vyras aralu gulėjo ant šaligatvio.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.