Altajiečiai – tai etnolingvistinė grupė, apimanti tiurkų, mongolų ir tungusų-mančiūrų kalbų šeimoms priklausančius tautas, gyvenančias daugiausia Sibire ir Centrinėje Azijoje. Pavadinimas kilęs iš Altajaus kalnų regiono.
Pagrindinės šakos:
- Tiurkų (turkai, uzbekai, kazachai, jakutai)
- Mongolų (chalchai, buriatai, kalmukai)
- Tungusų-mančiūrų (evenkai, mandžiūrai)
Pavyzdžiai:
- Istoriniai altajiečių palikuonys – hunai, tiurkų kaganatai, mongolai Čingischano laikais.
- Šiuolaikinės tautos – kirgizai, turkmėnai, tuviėnai, altajiečiai (siaurąja prasme).
- Kultūriniai bruožai – klajokliško gyvenimo tradicijos, šamanizmo elementai, pavyzdžiui, jakutų ar evenkų ritualai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.