Transferencija – tai psichoanalizėje naudojamas terminas, reiškiantis nesąmoningų jausmų, emocijų ar vaizdinių perkėlimą iš vieno asmens (ar situacijos) į kitą, dažniausiai iš praeities į dabartį. Tai gali būti teigiama arba neigiama, o svarbiausia – tai vyksta nesąmoningai.
Trumpai: Nesąmoningas jausmų perkėlimas iš vieno asmens į kitą (pvz., iš tėvo į gydytoją).
Pavyzdžiai:
1. Psichoterapijoje:
Pacientas gali nesąmoningai pervesti į terapėtą jausmus, kuriuos patyrė vaikystėje su autoritetingu tėvu – pavyzdžiui, bijojimą, pyktį ar idealizavimą. Tai vadinama transferencijos ryšiu.
2. Kasdieniame gyvenime:
Darbuotojas, kuris vaikystėje patyrė griežtą tėvų kontrolę, gali nesąmoningai jaustis įtemptas ir gąsdintas savo vadovo, net jei šis elgiasi neutraliai. Tai neigiamos transferencijos pavyzdys.
3. Mokykloje:
Studentas, turėjęs artimą ryšį su mėgstama mokytoja, gali nesąmoningai pervesti šiltus jausmus į naują dėstytoją, matydamas jame panašumų.
Svarbu: Transferencija skiriasi nuo įprastų asmeninių santykių, nes ji kyla iš nesąmoningų projekcijų ir praeities patirčių. Psichoterapijoje tai laikoma svarbiu procesu, padedančiu atskleisti nesąmoningus konfliktus.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.