tragifarsas
Tragifarsa – tai literatūrinis ar dramatinis žanras, kuriame maišomi tragedijos (liūdni, rimti, dažnai žmogiškosios kančios ar pražūties elementai) ir farso (komiški, absurdiški, perdėti, groteskiški elementai) bruožai.
Tai sukuria prieštaravimo, disonanso ar dvilypumo efektą – juokinga situacija gali būti iš tikrųjų liūdna, o rimti įvykiai pateikiami kaip nesąmonė.
Pavyzdžiai:
1. Samuelio Becketto pjesė „Belaukiant Godot“ – veikėjai laukia niekada neatvykstančio Godot, jų pokalbiai yra absurdiški ir juokingi, tačiau iš esmės tai yra aluzija į žmogiškąją beviltiškumą, prasmės ieškojimą ir egzistencinę kančią.
2. Dario Fo pjesės (pvz., „Mirusio anarchisto atvejis“) – dažnai naudoja farsinius metodus, kad atskleistų socialines ir politines problemas, kurios iš tiesų yra tragiškos.
3. Franco kino filmas „Šventė“ („La Grande Bouffe“) – komiška, bet tuo pačiu niūri istorija apie keturis vyrus, nusprendusius save nužudyti per viršvalandžius, kas yra ir absurdiška, ir tragiška.
Trumpai tariant: tragifarsa yra tragedija, pateikiama kaip farsas, arba atvirkščiai – juokas, kuris slepia skausmą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.