teofanija

Teofanija (gr. theos – dievas + phainein – pasirodyti) – tai dieviškosios esybės pasirodymas arba apreiškimas žmogui. Terminas dažniausiai vartojamas religijos, mitologijos ir literatūros kontekste, nusakant akivaizdų dievo ar dievų įsikišimą į žmonių pasaulį.

Trumpai:
Dievo ar dieviškosios būtybės regimas ar juntamas pasireiškimas žmonėms.

Pavyzdžiai:

1. Biblijoje – Dievo pasirodymas Mozėi per degančią krūmą (Išėjimo knyga), taip pat Jėzaus Kristaus apreiškimas per krikštą Jordane, kai iš dangaus buvo girdėti balsas („Šitas yra mano mylimasis Sūnus“).

2. Graikų mitologijoje – kai dievai (pvz., Dzeusas, Afroditė) apsireiškia žmonėms žmogišku ar simboliniu pavidalu, kad paveiktų jų likimus.

3. Literatūroje – epuose ar poezijoje, kur dievai tiesiogiai atsiveria herojams (pvz., Homero „Iliadoje“ deivės ar dievai dažnai kalba su žmonėmis).

4. Religiniame mene – paveiksluose ar freskose, vaizduojančiose dievišką šviesą, angelus ar tiesioginį dievo pasirodymą (pvz., Šv. Dvasios apreiškimas apaštalams).

Svarbu: Teofanija skiriasi nuo įprastos maldos ar dvasinio patyrimo – ji apima jutimą, regėjimą ar girdėjimą, kuriuo dievas save atskleidžia.

• Vardai: Teofanija

Įrašas
Paaiškinimas	Teofanija (gr. theos – dievas + phainein – pasirodyti) – tai dieviškosios esybės pasirodymas arba apreiškimas žmogui. Terminas dažniausiai vartojamas religijos, mitologijos ir literatūros kontekste, nusakant akivaizdų dievo ar dievų įsikišimą į žmonių pasaulį. Trumpai: Dievo ar dieviškosios būtybės regimas ar juntamas pasireiškimas žmonėms. Pavyzdžiai: 1. Biblijoje – Dievo pasirodymas Mozėi per degančią krūmą (Išėjimo knyga), taip pat Jėzaus Kristaus apreiškimas per krikštą Jordane, kai iš dangaus buvo girdėti balsas („Šitas yra mano mylimasis Sūnus“). 2. Graikų mitologijoje – kai dievai (pvz., Dzeusas, Afroditė) apsireiškia žmonėms žmogišku ar simboliniu pavidalu, kad paveiktų jų likimus. 3. Literatūroje – epuose ar poezijoje, kur dievai tiesiogiai atsiveria herojams (pvz., Homero „Iliadoje“ deivės ar dievai dažnai kalba su žmonėmis). 4. Religiniame mene – paveiksluose ar freskose, vaizduojančiose dievišką šviesą, angelus ar tiesioginį dievo pasirodymą (pvz., Šv. Dvasios apreiškimas apaštalams). Svarbu: Teofanija skiriasi nuo įprastos maldos ar dvasinio patyrimo – ji apima jutimą, regėjimą ar girdėjimą, kuriuo dievas save atskleidžia.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.