Tamplieriai – tai viduramžių krikščionių karinis-monachinis ordinas, oficialiai pavadintas „Kristaus ir Saliamono šventojo šventyklos riterių ordinu“. Jie buvo įkurti 1119 m. Kryžiaus žygių metu, siekiant apsaugoti piligrimus keliaujančius į Šventąją Žemę.
Pagrindinės savybės:
- Karinis vaidmuo: Kovėsi už krikščionių interesus Artimuosiuose Rytuose.
- Ekonominė galia: Tapo labai turtingi dėl dotacijų ir bankinės veiklos.
- Pabaiga: 1307–1314 m. buvo sukilstinti, išžudyti ir uždrausti Prancūzijos karaliaus Pilypo IV ir popiežiaus Klemenso V.
Pavyzdžiai vartojime:
1. Istoriniame kontekste: „Tamplierių ordinas buvo vienas įtakingiausių Kryžiaus žygių laikotarpiu.“
2. Metaforiškai: „Jis elgiasi kaip tamplierius – visada pasiruošęs ginti savo įsitikinimus.“ (Čia – kaip simbolis ištikimybės ar griežtos apsaugos).
Trumpai tariant, tamplieriai – tai garsus viduramžių ordinas, žinomas dėl karinės galios, turto ir dramatiško žlugimo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.