Ateniuatorius (angl. attenuator) – tai įtaisas arba medžiaga, silpninanti (sumažinanti) signalo, bangos ar spinduliuotės galią, amplitudę ar intensyvumą, beveik nekeisdama jo formos ar kitų savybių. Jis naudojamas norint kontroliuoti energijos kiekį, apsaugoti įranga nuo per didelės įtampos arba sureguliuoti signalo lygį.
Pagrindinės paskirtys:
- Signalų (elektrinių, garso, šviesos) stiprumo reguliavimas.
- Apsauga nuo per didelės energijos (pvz., aukšto dažnio bangose).
- Laboratorinių matavimų tikslumo užtikrinimas.
Pavyzdžiai:
1. Elektronikoje / radijo dažniai:
Ateniuatorius gali būti naudojamas radijo imtuvo įėjime, kad per stiprus signalas nepažeistų jautrių grandžių.
➤ „Laboratorijoje naudojome 20 dB atenuatorių, kad sumažintume mikrobangų generatoriaus išėjimo galią.“
2. Garso technikoje:
Prie stiprintuvo gali būti prijungtas atenuatorius, kad būtų galima reguliuoti garsumą be iškraipymų.
➤ „Profesionaliuose garso mikseriuose dažnai integruoti slankieji atenuatoriai signalo lygiui tiksliai nustatyti.“
3. Optikoje / lazeriuose:
Lazerio spinduliuotės intensyvumas gali būti sumažinamas specialiais optiniais atenuatoriais.
➤ „Eksperimente naudojome kintamąjį optinį atenuatorių, kad išvengtume fotodetektoriaus prisotinimo.“
Trumpai:
Ateniuatorius – tai silpnintuvas, kuriuo sumažinamas signalo ar spinduliuotės stiprumas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.