ars poetica
Ars poetica (lot. „poetikos menas“) – tai terminas, reiškiantis poetinių kūrinių teoriją arba principus, apibūdinančius, kas yra poezija ir kaip ji turėtų būti kuriama. Dažnai tai yra poema arba tekstas, kalbantis apie pačios poezijos prigimtį, tikslą ar formą.
Trumpai tariant: „Ars poetica“ yra poezija apie poeziją.
Pavyzdžiai:
1. Horacijus (Quintus Horatius Flaccus)
Jo „Ars Poetica“ (maždaug 19 m. pr. Kr.) – tai ilgas poezijos traktatas eilėmis, kuriame aptariamos taisyklės, kaip rašyti gerą poeziją ir dramą. Tai tapo klasikiniu šio termino pavyzdžiu.
2. Archibaldo Maklešo (Archibald MacLeish) eilėraštis „Ars Poetica“ (1926)
Žymus šiuolaikinis pavyzdys. Jis pateikia poetinę viziją, kaip turėtų atrodyti poema:
> „A poem should be palpable and mute
> As a globed fruit…
> A poem should not mean
> But be.“
Čia poezija apibrėžiama kaip būtis, o ne aiškinimas.
3. Nerudos (Pablo Neruda) „Ars Poetica“
Iš jo rinkinio „Bendrasis giesmynas“ (1950) – tai meditacija apie poeto vaidmenį, jo ryšį su gamta ir žodžiu.
Esmė:
- Klasikinis prasmė: Poezijos teorija arba vadovas (kaip Horacijaus).
- Šiuolaikinė prasmė: Meta-poezija – kūrinys, reflektuojantis apie pačios poezijos esmę, dažnai simboliškai ar įvaizdžiais, o ne taisyklėmis.
Tai literatūrinė forma, kurioje menas kalba apie save patį.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.