Arka – tai lenkta, dažniausiai pusapskritimio formos, konstrukcinė ar dekoratyvinė sandūra tarp dviejų atramų (pvz., tarp sienų ar stulpų). Ji perima apkrovą ir paprastai sudaro angą (durų, lango, vartų).
Terminas taip pat gali būti vartojamas perkeltine prasme, reiškiant „saugią erdvę“ ar „prieglobstį“.
Pavyzdžiai:
1. Architektūroje:
Romos akveduko arkos išliko iki šių dienų.
Bažnyčios vartus puošia išraižingos akmeninės arkos.
2. Perkeltinė reikšmė:
Biblioteka – tai žinių arka.
Jis buvo mano paskutinė vilties arka sunkiausiu metu.
Kita: Žodis kilęs iš lotynų kalbos (arcus – „lankas, pasilenkimas“). Lietuvių kalboje dažnai vartojamas ir terminas arka (daugiskaita: arkos), nors architektūriniame kontekste sutinkamas ir arkas (vienaskaita: arka).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.