archeografija
Archeografija – tai istorijos šaka, užsiimanti senų rankraščių, dokumentų ir kitų rašytinių šaltinių tyrimu, publikavimu ir moksline analize. Ji apima šaltinių paiešką, jų autentiškumo nustatymą, datavimą, aprašymą ir leidybą, laikantis mokslinių principų.
Pagrindiniai uždaviniai:
- Identifikuoti ir surinkti senus rašytinius šaltinius.
- Išnagrinėti jų kilmę, autorystę ir kontekstą.
- Parengti kritinius leidimus su komentarais, variantais ir paaiškinimais.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvos Metrika – LDK dokumentų rinkinio archeografinis leidimas, kai rankraščiai iš senosios rusų kalbos perleidžiami šiuolaikine lietuvių kalba su istoriniais komentarais.
2. Senųjų lietuviškų knygų tyrimas – pvz., Mikalojaus Daukšos „Postilės“ (1599 m.) tekstų palyginimas skirtinguose egzemplioriuose, klaidų ar tarmių ypatumų nustatymas.
3. Archyvinio dokumento publikavimas – pvz., XIX a. sukilėlių sąrašo ar valdovo privilegijos transkribavimas, vertimas ir mokslinė analizė.
Trumpai tariant: archeografija – tai rašytinių istorijos šaltinių mokslinis leidybos ir tyrimo metodas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.